Autorė apie save:
„Mane visada domino klasikinė tapyba, ypač impresionistų portretai. Juose išlavinta technika menininkai gebėjo taikliai perteikti pozuotojų nuotaiką ir charakterį. Portreto žanras visuomet įdomus tuo, jog menininko saviraiška ir ekspresija visapusiškai prisideda ir padeda atskleisti pozuojantį žmogų. Ir ne tik įamžina žmogaus išvaizdą, amžių, charakterį, būdą, bet jį ir paryškina, padaro akivaizdesnį ir žiūrovui, ir pačiam pozuojančiam.
Visada įdomu gilintis į prieš mane sėdinčio žmogaus nuotaiką, charakterio atspindžius, tos dienos būseną, atsispindinčią jo veide ir kūne. Jo žvilgsnis į tave, žiūrintį ir stebintį ar į supančią aplinką, veido bruožai ir nusiteikimas suteikia puikią galimybę aptarinėti asmenybę, ieškant dermės tarp akademinių piešinio ir tapybos reikalavimų, anatomijos, išorinio panašumo ir charakterio.
Man rūpi šiuolaikinius žmones pavaizduoti taip, kad neužmirščiau klasikinio portreto konteksto, pasitelkiant draperijų foną, modelio išcentravimą, žaidžiant su šešėliais ir apšvietimu. Kartais ilgai bendraujant su pozuotoju, jo charakteris ir atvaizdas ant drobės staiga ima ir keičiasi tapymo metu, kai ypač smagu pajausti kiekvieno pokalbio įtaką jo atvaizdui drobėje. Žinoma, veidai kartais „pabėga" nuo mano potėpių ir noro sugauti jų savitumą, o tada pasilieka bandymas ir nesilpstantis troškimas ieškoti žmogaus sielos kitame paveiksle."