Gimė 1958 m. Kybartuose.
1976 - 1981 Vilniaus dailės institutas, architektūra.
Nuo 1985 dalyvauja parodose.
Nuo 1990 - laisvas dailininkas.
Aliaus Berdenkovo ironija turi keletą taikinių, tarp jų ir mieščionišką skonį - poreikį mene matyti atpažįstamas povyzas, akį užganėdinančias apimtis, taurų auksą ir raudonmedį. Dailininko medžio skulptūros reinterpretuoja biblinius mitus, orientuojasi į renesanso ir manierizmo estetiką, taigi prieš mieščionizmą kovojama kuriant veik idealų jo poreikių modelį. Apnuoginti Aliaus Berdenkovo herojai demonstruoja tobulą anatomiją ir judesio laisvę (nuo tradicinio kontraposto iki kamasutriškos akrobatikos) rafinuotą kūnų ekspresiją ir barokiškai išlankstytas garbanas. Šios skulptūros pasižymi tokia atlikimo precizika, kad kartais gali sau leisti nedidelius nukrypimus nuo "klasikos": pamesti ar paryškinti kūno dalis, įgauti groteskinį pavidalą, suartėti su kiču. Dailininko ironija gimsta ir verbaliniame lygmenyje, šmaikščiai komentuojant populiarius mitus, hipertrofuojant jų didaktiką.
Nijolė Adomonytė